Atkreipkite dėmesį, kad ši informacija nebuvo atnaujinta nuo 2018 m., kai įsigaliojo Duomenų apsaugos įstatymas. Nors tarp šiame puslapyje pateiktų gairių ir gairių, atspindinčių naująjį įstatymą, gali būti nežymių skirtumų, vis tiek manome, kad ši informacija yra naudinga žiniasklaidos atstovams.
Nepageidaujami tekstiniai pranešimai – tai rinkodaros tekstiniai pranešimai (dar vadinami SMS), siunčiami jums be jūsų sutikimo.
Ne visos be sutikimo siunčiamos rinkodaros tekstinės žinutės yra nepageidaujami rinkodaros tekstai. Rinkodaros tekstinius pranešimus be išankstinio sutikimo gali siųsti organizacijos, kurios gavo jūsų el. pašto adresą, kai ką nors iš jų pirkote, ir reklamuoja panašius produktus ar paslaugas. Tačiau šios rinkodaros tekstinės žinutės turi atitikti griežtas jų turinio taisykles ir suteikti jums galimybę atsisakyti jų siuntimo.
Ką sako įstatymas?
2003 m. privatumo ir elektroninių ryšių nuostatai taikomi tekstinių pranešimų rinkodaros siuntimui. Šiuose teisės aktuose nurodyta, kad organizacijos turi siųsti rinkodaros tekstinius pranešimus asmenims tik tuo atveju, jei sutikote juos gauti, išskyrus atvejus, kai yra aiškiai apibrėžti santykiai su klientais.
ICO gali tirti tik susirūpinimą keliančius klausimus dėl rinkodaros tekstinių pranešimų, kuriuos siunčia identifikuojami JK siuntėjai. Kadangi daug nepageidaujamų tekstinių pranešimų gaunama ne iš Jungtinės Karalystės, Informacijos komisaras yra sudaręs susitarimą su keliomis užsienio institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija siekiant sustabdyti iš tų vietų siunčiamus nepageidaujamus tekstinius pranešimus.
Ką galiu padaryti, kad išvengčiau nepageidaujamų nepageidaujamų žinučių?
- Būkite atsargūs, kam duodate savo telefono numerį.
- Nereklamuokite savo telefono numerio, pavyzdžiui, skelbdami jį internete.
- Atidžiai tikrinkite privatumo politiką ir rinkodaros atsisakymus. Naudokite juos, kad pasakytumėte organizacijai, jog ši su jumis nesusisiekia teksto žinute.
Ką daryti, jei gaunu nepageidaujamas rinkodaros žinutes?
Jei iš jums žinomos ir teisėtai veikiančios JK įsikūrusios organizacijos, kuria pasitikite ir kurią pažįstate, SMS žinute gaunate rinkodaros pranešimus, kurių nenorite, pirmiausia turėtumėte laikytis SMS žinutėje pateiktų atsisakymo nurodymų – paprastai reikia SMS žinutėje nurodytu telefono numeriu arba penkiaženkliu trumpuoju kodu parašyti „STOP”. Tuomet organizacija turėtų nustoti siųsti jums rinkodaros žinutes. Teisėtai veikiančios ir gerai žinomos įmonės siūlo atsisakyti, o daugeliu atvejų problemą galima išspręsti greitai, mums nesikišant.
Tačiau jei, nepaisant to, kad laikėtės atsisakymo nurodymų, iš organizacijos ir toliau gaunate rinkodaros tekstinius pranešimus, galite apie tai pranešti ICO:
Tolesnis skaitymas
Neturėtumėte atsakyti į rinkodaros žinutę, jei nesate tikri, kas ją siunčia, arba jei ji siunčiama ne iš jums žinomos įmonės. Taip yra todėl, kad atsakydami galite patvirtinti, kad jūsų numeris yra veikiantis. Apie šių tekstinių žinučių gavimą galite pranešti ICO:
Tolesnis skaitymas
ICO nagrinėja rinkodaros tekstus. Jei gaunate tekstinius pranešimus, už kuriuos reikalaujama sumokėti, galite kreiptis į Telefono ryšio paslaugų tarnybą (PSA). Jos reglamentuoja produktus ar paslaugas, už kurias mokama iš vartotojų telefono sąskaitų ar išankstinio mokėjimo sąskaitų.
Tolesnis skaitymas
SMS žinutės apie nelaimingus atsitikimus, skolų valdymą, PPI, pensijų peržiūrą ir mokėjimo dienos paskolas
Žinome, kad daug žmonių gauna nepageidaujamų SMS žinučių, susijusių su ieškiniais dėl nelaimingų atsitikimų, skolų, pensijų ar netinkamai parduoto mokėjimo apsaugos draudimo (PPI).
Pranešimų turinys skiriasi, tačiau paprastai juose teigiama, kad turite teisę į pinigus dėl nelaimingo atsitikimo, skolos, pensijos peržiūrėjimo ar netinkamai parduoto mokėjimų apsaugos draudimo. Tada jūsų prašoma parašyti tekstą „stop” arba „claim”. Taip pat žinome apie naujo tipo nepageidaujamas SMS žinutes, kurios siunčiamos neteisingai įvardytam asmeniui, pavyzdžiui, „Sveika, Shirley, tik šiandien gauk savo 100-1000 svarų sterlingų lėšas. Jokių patikrinimų, jokių mokesčių” arba „Sveikas Tomai, štai ta svetainė, apie kurią tau sakiau. Per praėjusią savaitę jau uždirbau 630 svarų sterlingų”.
Kas siunčia žinutes?
Manome, kad žinutes siunčia „lead generation” bendrovės – įmonės, kurios stengiasi rasti žmonių, kurie atsilieptų, kad galėtų jų duomenis parduoti ieškinių ar skolų valdymo įmonėms. Už šių pranešimų slypinčios įmonės siekia užsidirbti pinigų parduodamos šiuos pranešimus.
Iš kur jie gavo mano duomenis?
Manome, kad daugeliu atvejų žinutes siunčiančios įmonės, prieš išsiųsdamos žinutę, neturi jokios informacijos apie jus, įskaitant informaciją apie tai, ar iš tikrųjų patyrėte avariją, turite skolų ar PPI. Daugelis žmonių, kurie mums pasakojo, kad gauna šias žinutes, niekada jokiai organizacijai nebuvo nurodę savo mobiliojo telefono numerio, neseniai nebuvo patekę į avariją ir neturėjo jokių problemų, apie kurias kalbama žinutėje.
Manome, kad šias žinutes siunčiančios bendrovės atsitiktine tvarka generuoja mobiliųjų telefonų numerius ir siunčia kelis šimtus ar tūkstančius žinučių, tikėdamosi, kad dalis jų pasieks asmens, kuris neseniai patyrė nelaimingą atsitikimą arba kuriam buvo parduotas finansinis produktas, mobilųjį telefoną ir kuris į jas atsakys.
Ar šie pranešimai yra neteisėti?
Atrodo, kad žinutės pažeidžia Privatumo ir elektroninių ryšių taisykles, nes jos siunčiamos asmenims be išankstinio sutikimo ir nenurodant siuntėjo. Atrodo, kad pranešimai taip pat pažeidžia kitus teisės aktus ir praktikos kodeksus.
Ką turėčiau daryti?
Įstatymu nustatyta, kad bet kuri organizacija, norinti teikti tokio pobūdžio paslaugas, privalo prisistatyti, kai su jumis susisiekia. Todėl šias žinutes siunčiančios įmonės pažeidžia įstatymus, todėl patariame į šias žinutes neatsakinėti.
